BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Aš (mes) iš ledo

Lauke krūvos sniego. Valio, regis jei čia paskutinis užkampis, tai būtina čia ir suversti visą likusį sniegą, kad per jį klampotume, kaip santa klausai pas vaikus, kurie dėvi naujus treningus su trim juostelėm. Gal ir gerai. Vaikams yra žaidimo..

* * *

Mano nuo saulės paslėptame kambaryje kaip visada karaliauja tamsa. Ir man nusispjauti, kad lauke gražus oras, mėlynas dangus ir viskas kvepėte kvepia meile. Mano viduje visiškas vaakumas, apatija viskam ir visiems. Atrodo, kad kažkas mane siurbte išsiurbė nepalikdamas nė kruopelytės noro kažką daryti. koks skirtumas. Juk vienu ar kitu atveju mane visi pamiršo. O viso to pradžia buvo kai Ji išvyko. Išvyko palikdama mane kaip vaiką ant lūžtančio ledo, kuris nežino, kuris žingsnis gali būti pražūtingas. “Pirmyn vyrai, mes juk mirti nebijome!”..

* * *

Net Tomas žada išvykti. “Suprask, Lietuvoje darbo nėra, gal Anglijoje pasiseks. Pavasarį grįšiu. O tau gana būti vampyru. Tuoj ir saulės šviesos bijoti pradėsi” - tokie buvo paskutiniai jo žodžiai kada buvo atėjęs į svečius. Nuo tada jis nutilo. Dingo paskutinis žmogus, kurį pasiglemžė sušikta krizė ir kurį dar galėjau vadinti draugu. Mano laimė darosi panaši kortų namelį, kuriame vienas pūstelėjimas sukels grandininę reakciją. Taip, tą namelį galime padėti po stikliniu gaubtu, tačiau net ir tada teks baimintis net menkiausio krestelėjimo..

* * *

Jei žmogus būtų televizorius ir matytų tik juodą ir baltą spalvas meistras jo nevadintų pesimistu. Jis paprasčiausiai pasiūlytų įsidėti PAL dekoderį ar nusipirkti kokį modernų aparatą traukiantį skaitmeninės televizijos signalus. Tada atsirastų ir puikus garsas, bei spalvotas vaizdas. Bet žmogus nėra televizorius ir jame ne viską taip lengvai galima pakeisti. Būtų gerai jei galėtume išlupti savo sielą, nuvalyti jai dulkes, išplauti, išvalyti nuo prisikaupusio purvo ir įsidėjus atgal vėl džiaugtis gyvenimu. Bet ne viskas taip paprasta. “kol kvailiai rūko, tabako magnatai iš mirčių lobsta. Juk tik dideli pinigai nuplauna jų sielas”..

* * *

Ir tas velniškas kojos skausmas. Dabar gali drąsiai juoktis visi tie, kurie man linki nesėkmės (o tokių daug yra) ir aš juoksiuosi kartu su jais. Nesvarbu, kad negaliu normaliai vaikščioti, nes sulenkti pėdą beveik neįmanoma, nesvarbu, kad su kiekvienu žingsniu kenčiu skausmą, bet aš žinau, kad esu stipresnis už juos visus ir tai kas man liko - saują draugų ir kruopelę vilties jie ištrauks tik iš negyvų stingstančių mano pirštų. Žinau, puikiai žinau, kad jie sakys “Gerai, pailsėjai. Gavai kažkiek laimės, o dabar mesk viską ir grįžki į tamsą!”. Bet aš žinau, kad tai ne man. Tik tu nebūk Ledo Karalienė. Ateik, apkabink ir daugiau nepaleisk į tamsos gniaužtus. Gyvenimas duotas tik vienas, tad atėjo laikas ir man pasikeisti. Bet tai nepavyks be tavo pagalbos.

Rodyk draugams

komentarai (9) | “Aš (mes) iš ledo”

  1.   SaligatviuGulbe rašo:

    neliudek ;) visada tyla ateina po audros, reik tik labai tiketi ;)

  2.   Emisa rašo:

    Vienas žmogus man kažkada pasakė, kad visi pokyčiai tik į naudą. Gyvenimas be pokyčių tampa panašus į kūdrą su stovinčiu vandeniu.
    Taigi linkiu, kad pokyčiai tau atneštų kažką naujo ir šviesaus.

  3.   Track08 rašo:

    peržengei visas galimas ribas- du labai realūs įrašai. į BLOGą veržiasi tikrasis Sigitas? :)

  4.   Avis rašo:

    Šiaip esu visiškai nejautri ir kitų (ne)laimės manęs nejaudina. Bet tu sugebi taip įtaigiai perteikti savo išgyvenimus ir emocijas, kad net aš skaitydama susimąstau.
    Pagarba taip ir toliau.
    Ir sėkmės. Visur ir visada :>

  5.   rykstutis rašo:

    Istorija su koja - labai girdėta. Deja, tam asmeniui baigėsi greitai ir blogai. Jei dar niekur nesikreipėt, kreipkitės. Prašau.
    Man patinka jūsų įrašai. Tokie panašūs būtų ir mano dienoraštyje, jei leisčiau sau jį publikuoti. Tačiau leisiu sau skaityti jūsiškius ir pasiimti iš jų bent po dalelę. galbūt kažką juose palikti.

  6.   Greet* rašo:

    Laikykis, Sigitai. Hug.
    Gražiai išdėstytos, tačiau tamsios mintys..

  7.   Tiltas per amžinybę rašo:

    Pakeisti niekas msūsų negali. Tiesiog viduje turi susikaupti tok didelis didelis noras viską pakeisti. Išties būna, jog vieną rytą atsikeli, ir supranti - šiandien ta diena. Ta, kai keičiasi mano gyvenimas. Linkiu tokios. Didelio vidinio noro atneštos.
    Ir, gal nuskambės banaliai, bet pavasaris. Išnešk savo sielą laukan - pradžiovinti. Planuoju ir aš savąją. Prisikaupė duklių.
    Hang me up to dry - kaip dainuoja Cold War Kids.

  8.   Širdies Muzika rašo:

    Sunku net kažką pakomentuot. Nemaloniausia dėl tavojo draugo.Bet mes visi darome taip, kad tik mums būtų geriau.Manau tai jo gyvenimas, jis galbūt nori gyventi geriau, toks jo pasirinkimas. Noriu manyti, kad viskas bus gerai. Visada po lietaus nušvinta saulė.

  9.   Greet* rašo:

    Kur Tu dingęs esi? Ypač tada, kai reikia protingo žmogaus..

Rašyk komentarą