BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Buda, kiti šventieji ir gyvenimo sistema

Nuo šalto asfalto grindinio pakėlęs galvą matau švininį dangų, kuris regis tuoj vėl pradės verkti, kaip verkė prieš porą valandų. Keldamas savo nerangų kūną nuo auksinio kilimo pajuntu, kaip jo drėgmė ir šaltis po truputį geriasi į vidų užpildydamas ir pačias mažiausias sielos kertes. Nesvarbu. Šaltis praeina, žaizdos užgyja ir lieka tik nuoskaudos, bei prisiminimai. Taip jau sudėliota ta mūsų sukurta sistema, kuri visų mūsų nenaudai vis dėl to veikia.
Pilkos gatvės spindinčios auksu ir vėjo šokamas tango su krentančiais lapais pradeda savo hipnozės seansą. Prieš akis vėl skrenda viskas, kas tik neseniai buvo išgyventa: dar viena vaiduoklių naktis, kurios liepsnose deginau vaikiškai nelaimingą meilę, pikto forso šūksnis mane pakasti, Vilnius ir raudonplaukis angelas, kurį jame sutikau.
Blyksnis ir vėl tik žibintų apšviesta gatvė. Raudonas motociklas, tarsi ugnimi besipjaudantis drakonas su dviem degančiom akim praskriejo palikdamas mane stovintį vidury besisukančių lapų sukurio.
Įdomu ką pasakytų Buda ar kiti šventieji pamatęs mane čia stovintį - vienišą ir šaltą? “Arbatos, kavos ar šiaip šilumos jums pasiūlyti?” - būtų visai mielas ir priimtinas variantas iš jų lūpų. Tik deja, kaip visada suprasčiau, kad visi gėrimai šalti - juos sunku pašildyti, kai tokios kainos už bet kokią šilumą, dujas, elektrą. O šilumą reikia rasti pačiam. Tik kur?
Žingsnis po žingsnio į galvą tarsi strėlės pradeda smigti mintys apie netobulai sudėtą gyvenimo ir tikėjimo aparatą. Ateiname į gyvenimą prieš savo norą (juk niekas mums nesako, kad kentėsime ir visai neklausia norime gimti ar ne), išeiname taip pat - tai vadinama puikiu gyvenimu. Ateiname į pasaulį savo noru, o išeiname kažkieno kito valia - tau pažadėtas dangus, bet jei gyvenimas tau pabos ir pakelsi prieš save ranką - nelaimėli, degsi pragare. Logika. Jos man visada visur stigo.
Galiausiai mintys nusėda į dugną ir palengva ateina ramybė. Buda ir kiti šventieji, žvelgdami į mane, maloniai šypsosi. Viduje buvęs šaltis pradeda garuoti (visgi apkabinimai gali sušildyti sielą, kad ir trumpai). Porą kamščių įpaustų į ausis padaro mane visiškai kurčią nuo įkyriaus aplinkinio pasaulio, o maža dėžutė, kurioje įkalinta muzika pradeda vartyti Džeinės dienoraštį…

Rodyk draugams

komentarai (12) | “Buda, kiti šventieji ir gyvenimo sistema”

  1.   Anonimas rašo:

    Žavu. Kaip ir visuomet. (Hug)

  2.   jaded rašo:

    Galvoju visad, beskaitydama, kur baigiasi tavo realybė, ir kur prasideda meninė kūryba.

    Gražu.

  3.   Vikinta rašo:

    Labai patiko mintis, kad šilumą reikia rasti pačiam..

  4.   Kvepuoti rašo:

    Sistema.. Žinai, būna, kad ir toj sistemoj viskas susitvarko, nežinau aš to laiko limito, bet susitvarko. Tada kažkurį tai laiką esi pilnatvėj. Tokioj absoliučioj. Ir jau tada viskas vien mūsų, tavo, kiekvieno naudai. Nesakyk, kad nors KARTAIS to nebūna, juk tai faktas dienos šviesoj. Nėra visiškai netobulų sistemų yra tik beveik visiškai jos tokios, hah. :)

  5.   Emisa rašo:

    Man patiko, įrašas verčia susimąstyti…

  6.   Liepziedis rašo:

    Perskaičiau ir nežinau ką pasakyti. Patiko. Taip pat man patinka, jog "nekepi" įrašų vienas po kito. Pastebėjau, jog jų reikia palaukti, bet laukti verta, nes skaityti įdomu.

  7.   kucka rašo:

    Tiesiog nuostabu (clap) Tu turi dovana, vertinga dovana, tu puikiai rasai :]

  8.   What ever you say rašo:

    Gerai varai, man patiko

  9.   Gediminas rašo:

    Gražiai rašai labai… Ach, tas gyvenimas. Jis toks sunkus dalykas…

  10.   pacanoškė rašo:

    tavo kilimas auksines spalvos? Fuiiii, kaip neskoninga….

  11.   pacanoškė rašo:

    o die die, nenoriu komentuot, kad zmones nepagalvojtu, kad perskaiciau daugiau, negu ta pirma sakini, bet patarciau tam kitam straipsni pamastyti tokia tema " ar sventieji tikrai su manim sneketu" o jei prieisi isvada, kad tipo "nu jo" tai tada "ar tikrai" o jei ir sitas nepades, tai paklausk saves, kokio velnio jiem sypsotis i tave ziurint, jei tu nepatinki net forsiukam?

  12.   Anonimas rašo:

    šventieji tikrai šypsotųsi. Ypač Buda. Jis kalbėdavo mažai, o kiekvieną žodį gerai pasverdavo. kaip ri Jėzus. Ar pastebėjot, kad visi šventieji žemę pereidavo kaip kankiniai? dangus, rojus, protėvių draugija, ar nirvana - visa yra už gyvenimo ribų. noritnt tai pasiekti, reikia išgyventi šią realybę ne bet kaip, o susidraugaujant su savimi ir randant tą vidinę ramybę. Sakysit, to ir ieškot. bet ar tikrai gerai apsižvalgėt aplink?..

Rašyk komentarą