BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Meilė ir širdžių karaliaus korta

Eilinis vakaras. Tuščias tamsus kambarys, kuriame kariauja vienatvė ir skausmas. Grotuvas kelintą kartą iš eilės groja Placebo “Running Up That Hill”. Beklausydamas jaučiu, kaip su kiekvienu žemo garso tvinksniu suspurda širdis. Jei tik tokią dar turiu krūtinėje. Jaučiu, kaip nuo puodelio su arbata, stovinčio ant stalo šalia kortų kaladės, mano rankas pasiekia šilti infraraudonieji spinduliai. Keistas kontrastas. Šilta arbata, kurią geria šaltas žmogus, o už lango lyja šaltas lietus, kurio sušalę lašai daužo mano langą. Netikėtai dainos ritmą sudarko šaižus tarsi kiro, kuris išsigandęs perspėja apie pavojų, klyksmas. Sekundę guliu nesuprasdamas iš kur atsklido garsas, kol galiausiai po pasikartojimo suprantu, kad tai durų skambutis.
Nesuprasdamas kas čia tokiu oru, gali turėti noro ateiti pas mane nerangiai nuslenku iki durų ir net nežiūrėjęs pro akutę plačiai jas atidarau. Pajuntu, kaip mano rankos pradeda drebėti ir mano paties kūnas grimzta į sąstingį. Žmogus stovintis už durų - Ji. Noriu pakelti ranką ir pats sau įgnybti norėdamas patikrinti ar nesapnuoju, bet suprantu, kad mano ranka nenori pakilti nuo rankenos. Bet to ir nereikėjo.
Vos pamačiusi mane Ji puolė į glėbį ir stipriai priglaudė savąsias lūpas prie manųjų. Lūpas, kurių skonį pamiršau, kada Ji išvyko. Pastebėjau, kad iš Jos akių pabiro maži kristalai, kokie krito už lango. Galiausiai atgavęs žadą pakviečiau Ją į vidų.
Sėdint greta ir žvelgiant į manosios Ledo Karalienės akis pajutau, kaip kūną užliejo jauki šiluma, tačiau kažkoks neramus balsas viduje rėkte rėkė, kad viskas nėra taip gerai, kaip atrodo. Žodžių mums nereikėjo. Užteko ir akių kalbos, kuri pasakė daug daugiau. Regis ta tyla būtų trukusi visą amžinybę, bet Ji nukreipusi žvilgsnį į grindis pašnibždomis kreipėsi į mane:
- Atleisk. Atvažiavau atsisveikinti.
Nepajutau, kaip rankoje laikytas puodelis nukrito ant žemės, padarydamas nedidelį, upelį, koks riedėjo ir mielosios skruostais.
- Nesuprantu. Bet tu juk ką tik grįžai.
- Ne. Atleisk už tylą ir skausmą. Aš viską paaiškinsiu. Aš grįžau pasiimti mamos. Paskui kartu su ja išvyksiu atgal.
- Greit? - mano žvilgnis taipogi pjaustė grindyse skylę.
- Dar prieš Naujuosius metus. Atleisk.
Jos rankos apsivijo mano pečius ir sunkios ašaros lėtai prasiskverbdamos pro drabužius tiško į mano sielą. Sedėjau ją apkabinęs ir meldžiau, kad tai būtų tik slogus košmaras, tačiau mintys, tarsi širdžių karaliui, kardu badė galvą leisdamos suprasti, kad tai jau pabaiga: ji dings iš gyvenimo, iš širdies, iš prisiminimų - išnyks, tarsi sapnas ryte…

Rodyk draugams

komentarai (15) | “Meilė ir širdžių karaliaus korta”

  1.   Psichoopate rašo:

    O siaube… Visa tai tikra? Dabar suprantu, kad būna daug blogiau negu man… Bet tu laikykis… Tu labai geras žmogus…
    Ah tie mano jausmai… Net sugraudino…

  2.   Aušra iš žvaigždėto blog'o. rašo:

    Ūūūh… Daug susipynusių jausmų.
    Tik mažas patarimas: galėjai ištęsti mažumėlę. Duoti daugiau nežinomybės skaitytojui.
    Spaudžiu ranką.

  3.   Emisa rašo:

    Labai gražus įrašas, prisipažinsiu nė nepajutau, kaip pradėjau ašaroti. Galbūt todėl, kad viskas labai artima, priminei kažkada išgyventus jausmus…

  4.   Anonimas rašo:

    o man patiko pabaiga.
    įsiminkit tai, kad kiekviena pabaiga yra kažko kito pradžia. O kai tai suvoksit visiškai, gyvenimas staiga taps gražus su visomis spalvomis.

  5.   Lina rašo:

    Jei tik norėsi, iš širdies ir prisiminimų - niekada.

    Kaskart galvoju, kiek ta mergina tikra, kiek ji - išgalvota veikėja.

    Kaskart vis tikresnė.

    Jautriai rašai, S.

  6.   Jolanta rašo:

    oo. sakyčiau nekokia kalėdinė dovanėlė :/
    tik nereikia išgyventi.

  7.   MokausiKvepuoti rašo:

    net nežinau, Siguti, ką tau pasakyti ar parašyti. Matai, kiek bobelkų tau po kojom krenta vien komentaruose? Jamk kokią ir leisk savo vaizduotei persitransformuot į ką nors laimingo, šilto ir gero. Aš norėčiau pamatyt, kaip tavo akys šypso, tikrai. atrašyk man laišką.

  8.   Kalėdinė Brigitėlė rašo:

    skaičiau kartą. du. ir vis bandžiau įsivaizduoti kaip vis dėlto jauties. Greit pavyko, nes neseniai išgyvenau tą patį ir aš. Laikykis, žmogau ir žinok, jog gyvenimas yra gražesnis, kad ir kas būtų nutikę, kai nekeiki praeities. Ir vis dar lauki : laimė ateis. sėkmės!

  9.   MeDia rašo:

    Citata, kuri mane kartais nuramina:
    Galų gale viskas vis tiek bus gerai. Tad jei dabar negera - tai dar ne pabaiga.

  10.   anajiL rašo:

    geras zmogus.. nenoreciau pajusti, ka isgyvenai..lb skauda.

  11.   Agnė rašo:

    Iš pradžių norėčiau pastebėti,jog jūsiškė asmenybė išties kažkuo traukia.taiklūs šūviai daugelyje įrašų.;]
    Nestereotipiškas mąstymas,verčiantis susimąstyti ir skaitantįjį.
    Stiprybės.Ir nesustojimo rašyti.Kartais tai dalis stipriausių vaistų.

  12.   Greet* rašo:

    Tikrai gražu :] Patraukė dėmesį ir suspaudė širdį :]
    Jeigu Jūs visgi skaitote komentarus, tai norėčiau Jums šį bei tą pasakyti:turiu keletą klausimų, tai jei nesunku, kai būsite prisijungęs įsimeskite į Skype mane: g****x1. Žinoma, jei norite. :]

    Redagavo SiGiSII 2009-01-20 21:04

  13.   atsitiktine rašo:

    visiems įdomu- realybė ar kūryba :)

    Redagavo atsitiktine 2009-01-20 21:02

  14.   Basta rašo:

    grazu, bet kartu ir graudu :? jei atvirai, iu pavydet.

  15.   silentium rašo:

    Laiku ir vietoj tas širdžių karaliaus kortos motyvas.

Rašyk komentarą