BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Naujieji metai ir Angelo sparnai

Mano tuščias žvilgsnis skrosdamas iš dangaus krintančias snaiges nebyliai žiūri į priekį, stebėdamas ar nepasirodė autobusas. Į žmones lūkuriuojančius šalia manęs nelabai ir būčiau kreipęs dėmėsį, jei kažkas vienai pagyvenusiai damai nebūtų palinkėjęs viso ko geriausio ir pasveikinęs su atėjusiais naujais metais. Nauji metai? Ar tikrai? Juk gyvenimas tas pats - saulė kyla rytuose, o leidžiasi vakaruose. O visa kita tik formalumas, kuris pažymėtas sausio pirmos numeriu kalendoriaus lapelyje…
Paliegęs ir juodas dangus pasipuošė žvaigždėmis, tarsi norėdamas nuslėpti savo tamsą ir pasirodyti visu gražumu. Laikrodis įkyriai mojuodamas švytuokle, lyg tamahauku, užtikrintai stuma savo rodykles į priekį. 23:23. Du vienodi skaičiai. “Sugalvok norą, mielasis” - įkyriai savo nuomonę perša pasąmonė. Tačiau vėl likimo ištiestą ranką, su galimybe kažką gauti atmetu, naiviai tikėdamas, kad iš fatalizmo nieko nebus, nes viską turiu pasiekti pats. Žinau, kad vieną dieną, to pasigailėsiu, kaip gailiuosi krūvos atmestų dalykų, tačiau…
- Moksleivio pažymėjimą! - pro dantis, vos atidarius autobuso duris, iškošia pikta kontrolierė.
Ištraukęs ir prie pat nosies prikišęs tą, laminuotą popieriaus gabalą, traukiuosi ieškoti laisvos vietos. Galiausiai atsisėdu prie lango, kai vairuotojas spusteli akseleratoriaus pedalą ir pajuda pirmyn. “Mažais pūkeliais krinta snaigės / Iš viesulingų debesų”, tarsi balta drobule apgaubdamos velionę Žemę, tikėdamos, kad pavasaris ją atgaivins. Pro langą stebiu iki skausmo pažįstamus vaizdus. Iki mano kelionės galutinio tikslo lieka 15 minučių kelio. “Tik tak, mielasis, tik tak” - ištaria pasąmonė, pradėdama skaičiuoti laiką atgaline tvarka.
Tolumoje kažkas suzvimbė ir nušvito dangus, kuris paskubomis, išgąsdintas kraujo spalvos, suskubo slėpti žvaigždes. Aplinkuj prasidėjo masinė euforija, kurią lydėjo frazė “laimingų naujųjų metų”. Pasąmonė nutilo ir nuėjusi į patį tolimiausią smegenų vingį ant svartyklių pradėjo kabinti gerus ir blogus darbus. Organizmas kratydamasis šios masinės būsenos, tarsi ligos ir akys nebegalėdamos stebėti visų bučinių ar apkabinimų priverstinai liepė trauktis į tamsą, į aklinai juodą naktį…
Autobusui iš lėto stojant užėmiau savo vietą eilėje, tarp išlipančių iš jo. Keli šimtai žingsnių ir tu būsi namie. Slinkdamas per sniegą toliau stebėjau sukūringą snaigių šokį ir jaučiau, kad pats jame dalyvauju, tik ne kaip aktorius, o režisierius, kuris paskirsto, kur kam ir ką daryti. Deja, mano spektaklis greitai baigėsi. Leidžiame uždangą!
Šaltis gnaibydamas rankas vis labiau stengėsi palysti po drabužiais ir pro bent mažulytį tarpą įlysti į vidų užpildant ramybės vietą. “Mes padegėme dangų” - sušuko mažas vaikas stebėdamas saliutų nudažytą dangų. Ech, mes nebematome vaiko akimis. Skubame suaugti ir tuo pačiu mirti. Gatvės tuštėja - žmonės, padegę dangų ir bent mažą vilties kibirkštėlę uždegę savo širdyse, grįžta į namus. Tik aš plaukiu prieš srovę. Prieš srovę į tamsą, pats nežinodamas kur. Demonai vėl imasi savo juodo darbo ir pradeda maišyti realybę su iliuzijomis. “Vaikinai ar padarai, šiandien jūs nelaimėsite”, - pagalvoju, tolumoje išvysdamas šviesą. Autobusų stotelė, geležinkelio pervaža su šviesaforu, kuris, koketiškai mirksi viena akimi, laikinai grąžina mane į realybę.
Liesdamas bėgius vėl grįžtu į prisiminimus.
- Ar labai skauda, mielasis, ar skauda? - pradeda klausinėti ataskaitas surašiusi pasąmonė.
- Jau nebe, jau nebe, - sukuždu vos girdimai.
- Kodėl?
- Nes žinau, kad šalia savęs, turiu ugninį angelą, kuris apkabins ir nepaleis manęs į sintetinio pasaulio gniaužtus.
Ir vėl žengiu į tamsą. Tamsą po ugniniu dangumi. Tačiau ne vienas. Visur matau besišypsančias mėlynas akis, kurios nebyliai taria “aš su tavimi”…
Namai. Kampe numesti daiktai. Sušalusios rankos iš lėto ant kabiną apledėjusią striukę, o krūtinėje plakanti širdis vis dar jaučia angeliškų sparnų prisilietimą..

Rodyk draugams

komentarai (10) | “Naujieji metai ir Angelo sparnai”

  1.   Aurum rašo:

    Na, šaltis ir tamsa.. traukia. žinau. Nes atrodo, jog kitos išeities tiesiog nėra. Protas suvokia, kad tai egzistuoja, bet širdis kažkodėl sako "ne tau." Juk, sakiau.. Viskas bus gerai. Ir matai.. Viduje jauti plakančią širdį, žinai, kad kartais būna daug šviesiau, nei atrodė anksčiau. Hug.
    Puikus rašinys. kaip ir visi.. turi kažką savo.. įtraukia skaityti.

  2.   Dark angel rašo:

    Gražiai ir įdomiai parašyta, tik kad liūdnokai.. Arba tik man taip atrodo..

  3.   Emisa rašo:

    Tamsa, naktis - ramybes metas, kai gali pabuti pats su savimi, pamastyti… Buvo liudna skaityti. Bet kaip gera zinoti, jog kartais kazkas tave saugo…

  4.   Lina rašo:

    mmmm.. skaiciau su pasimegavimu :))
    Idomu, kieno tos melynos akys - giminaites, drauges, paneles…? :)

  5.   giemre rašo:

    šiame kūrinyje radau mintis,dažnai aplankančias ir mane (neabejoju,kad ir dar ką nors),skirtumas tik tas,kad dažnas nemoka jų išsakyti,o Jums tai sekasi puikiai!beje,ačiū už nuomonę:)
    sėkmės!

  6.   TiltasPerAmzinybe rašo:

    Tikėk, ir pasaka ateis. Kaip ir pavasaris.

  7.   Tarška rašo:

    Nuostabu. Tavo mintys. :}

  8.   atsitiktine rašo:

    "Mes padegėme dangų"… prisiminiau Parulskio mintį, jog mes taip skaudinam dievą- dangų kiaurai šaudo saliutai… :)

    ir tas vaikas… nesutinku, kad nebematome taip. žmonės vis dar moka grožėtis. ir saliutais, ir palaukių gėlėmis, ir dangumi… :) žinoma, panyrame į rutiną, paskęstame, bet tos akimirkos iškelia į paviršių. ir tu, vien tai, kad grožiesi snaigėm, jas pastebi, o ne apatiškai pamiršti egzistuojant, tai, kad suvoki naktį esant ir panyri į jos akliną laisvę, tai, kad myli, jauti… rodo kad negyveni vien tik materija, apčiuopiamybėm… :)

  9.   Roberta. :) rašo:

    Turi gyslele rasyti. ;}

  10.   Rykstutis rašo:

    Jūs puikiai valdot žodį ir, manau, pats tai žinot. Jei žmogus taip puikiai rašo, koks nuostabus turėtų būti jo vidinis pasaulis, kurio jis nerodo kitiems. bet žvelgsiu į tai kaip į kūrybą. Man patiko. Ar nebandėte rašyti ilgesnių prozos gabalų, novelių? Pabandykit. Lauksiu. Ir būsiu pirmoji skaitytoja. Sėkmės.

Rašyk komentarą