BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Kokią dalį širdies jums atpjauti?

Išleidęs baltus garų kamuolius vėlei įkvepiu to pradvisusio miesto oro iš iš lėto pakeliu akis į nuraudusį, kaip merginos skruostai, kai ją pirmą kartą pabučiavo vaikinas, dangų. Vakarėja. Už gamyklos kamino pasirodo išblyškęs mėnulio pjautuvas, kuris, regis taip ir ruočiasi pritrumpinti tą “mūrinę cigaretę”, kuri užstoja jam vaizdą į miestą. “Nesivarginki, senas drauge, visvien miestas tuščias - jame tik aš klaidžioju vis nerasdamas vietos”..
Trumpėjant naktims ilgėja liūdesio dienos. Geriau pagalvojus koks skirtumas, kada liūdėti - šviečiant juodai saulei ar besišypsant plikam mėnuliui. Niekas nuo to nesikeičia. Tie patys pilki praeiviai, tos pačios liūdnai piktos akys. Tie patys bjaurūs žodžiai, kurie it varlės, iš tos pasakos, krenta jiems iš burnos.
Kažkas sakė, kad svetimo skausmo nebūna. Keista. Pabandykite užberkite kitam žmogui ant žaizdos druskos ir kvatokite, kaip žiūrėdami kokią “lalailą”, iš jo skausmo, klausdami ar jis jaučia kaip jums skauda pilvą nuo juoko. Svetimo skausmo nebuvo. Regis, gali dėl žmogaus nuversti kalnus, nurinkti akmenis nuo kelio ir nubučiuoti tą kelio gabalą, kur Jos koja buvo padėta, tačiau galiausiai aukštakulnio batelio priekiu gauni į dantis. Ir vėl rasiu savo širdį numestą ant mėsininko prekystalo, kuris maloniai šypsodamasis jaunai merginai, klaus:
- Kokį gabalą širdies Jums atpjauti?
Matyt, tada, kai visi su likimu susėdę gėrė už laimę ir meilę, aš stovėjau prie baro su plakatu “ne alkoholiui”..
Ji išskrido. Kaip ir žadėjo, sausio pirmą, kartu pasiemusi ir mamą. Nepamenu ką Ji sakė - nenorėjau klausytis. Negalėjau klausytis. Teišgirdau “Nelydėk manęs į oro uostą. Prašau” ir pajutęs šiltu rankų apkabinimą su pridedamu bučiniu išvydau pro langą tolstantį merginos siluetą, kuris už kelių dešimčių metrų dingo aklinoje nakties tamsoje.
Supratau kiekvieną Jos poelgį. Žodį. Žinau, mums abiems būtų buvę skaudu išgyventi visą tą atsisveikinimą iš naujo. Bet taip ne geriau. Verčiau nužudykite mane, negu leiskite suprasti, kad Jos nebėra ir nebus..
22:15. Žvarbus vėjas ir šaltis pradeda malšinti skausmą. Tarsi novakainas viską nustuma žemyn leisdamas išgyventi dar vieną dieną. Vėl ir vėl.. Vėl ir vėl…

Rodyk draugams

komentarai (6) | “Kokią dalį širdies jums atpjauti?”

  1.   Tarška rašo:

    Tu gražiai rašai ir vis nesuprantu ar tai tiesa ar tai tik Tavo mintys?

  2.   Lukas~Kun rašo:

    Gražiai. Na taip, liūdesys irgi gražus, bet teigčiau, jog parašyta gerai, ne gražiai. Puikiai išdėstytos mintys įdomiu stiliumi.
    Tik liūdesys gali tai pagimdyti, todėl, manau, bet kokiu atveju tai yra bent iš dalies tiesa, o ne tik pamąstymai.

  3.   MeDia rašo:

    skaudžiai.

  4.   LaisvaSiela (Aurum) rašo:

    Savitai. T o b u l a i. Kaip visuomet :)
    Ką galiu dar bepasakyti.. Įtraukė skaityti.
    Visuomet sakiau, sakau ir sakysiu.. Ką jau ką, bet kurti tu moki.

  5.   muzika777 rašo:

    Man patinka, savitai, vyriškai, iš savo barikadų pusės

  6.   Pill rašo:

    Patinka tavo nesaldumas, pilka, niūri romantika

Rašyk komentarą