BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Me, my faults

Kaip begalėdamas stipriau trenkęs duris išėjau į lauke pliaupiantį lietų. Mažos dangaus ašaros lengvai tiško bučiuodamos mano veidą ir jaučiau, kad man geriau. Piktis pamažu atlėgo, bet viduje kažkas vis dar rėkė “Tu kaltas” ir aš nesiginčyjau. Me. All faults is mine. Galbūt taip bus lengviau gyventi kitiems.
Spartindamas žingsnius kone bėgau, bet ne nuo lietaus, o nuo minčių, kurios vėl brovėsi į laisvę, o man, jau neturimčiam jėgų tam pasipriešinti, beliko tik pasiduoti ir klausytis jų keistos kalbos, kuri priminė mirusiųjų šnabždesius. O gal tai buvo ne mintys, o mano merdinčios sielos šauksmas..? Dar vienas klausimas į kurį atsakymo nėra ir nebus.
Įsiklausęs į tą keistąją kalbą net nepastebėjau kur atsidūriau, o supratus jau buvo per vėlu. Kūnas sustingo, o akys tyrinėjo gerai pažįstamą vietą į kurią buvau pažadėjęs nė kojos nekelti.
- Pažįstama vieta?
- Taip.
- Muiluotą virvę su savimi šį kartą pasiemei?
- Užsičiaupk! Pradink! Išnyk! - pradėjau šaukti balsu.
Vėlei pajuntu kaip plaučiuose pradeda stigti oro. Atbulas žengiu vis tolyn ir tolyn, tačiau kiekvieną mano žingsnį palydi vis didesnis skausmas. Galiausiai pasiekus namus buvau jau beveik prarandąs sąmonę.
Viena koja peržengęs slenkstį niūriomis akimis nuskaitau kambarį. Tas pats tuščias aš, tas pats ant stalo numestas tuščias “Marlboro” pakelis ir tie patys tušti vyno buteliai, kurie neperseniausiai ištuštėjo, padedami buvusios pikčiausios priešės. Žmonės keičiasi - tai faktas. Prieš metus būčiau davęs nukirsti galvą tikindamas, kad pikčiausia priešė liks pikčiausia priešė, o mergina, dėl kurios paaukočiau net gyvybę mylės mane amžinai. Deja, žmonės keičiasi. Viskas keičiasi.
- Už ką pakelsime tostą?
- Už meilę! - pasakiau aš ir supratau, kad trys poros akių žvelgia į mane nustebusiu žvilgsniu, nes čia susirinkę visi kaip ir aš. Mylintys, bet nemylimi.
Tada sedėdamas ir supratau, kad iš manęs matematikas ne koks, nors geometrija niekada nebuvo mano stiprioji pusė. Bet net ir kvailiui aišku, kad meilės trikampyje ketvirtas kampas, kuris esu aš, nereikalingas. Tebūnie. Jei tik tai padarys Tave laiminga.. Ne pirmas dūžis.. Matyt ir ne paskutinis.

———————————–

- Ar skauda? - netikėtai iš prisiminimų mane pažadino vidinis balsas, kurį tik neseniai prašiau dingti.
- Taip, labai.
- Kas tave skaudina? Pats faktas, kad taip įvyko, kaip neturėjo įvykti?
- Ne, faktai negali skaudinti. Faktai yra kaip karšti blynai. Kol neatvėso jie išdegina gomurį, bet visvien juos valgai, o kai atvėsta jie tampa nelabai skanūs.. Visada skaudina tik žmonių elgesys.
- Bet pats žinai, kad tu tik vaiduoklis. Padėjai ir dink iš akių.
- Žinau, nesugebėjau.. Neleido.. Nenorėjau.. O dabar..
- Pyksti?
- Taip. Krislas pykčio dėl Jos poelgių liko. Dėl visko kaltas aš. Ir sau to niekada neatleisiu..
- Ne mažvaikiškai elgiesi viską suversdamas sau?
- Ne.. Juk visada yra galimybė rinktis. Toks buvo mano kelias. Toks mano prakeiksmas.
- Nejaugi juo vis dar tiki?
- Kurį laiką netikėjau. Bet, kaip matai..
- Bet jei tai prakeiksmas, tada kuo save kaltini?
- Aš paranojikas. Per daug dėmėsio, per mažai laisvės. Per daug įkyrumo.. Per daug. Me, me. All my faults.
- Tačiau ar niekada nepagalvojai, kad gali taip nutikti?
- Galvojau. Kažką jaučiau. Kliūtys keliaujant pas ją, tyla į mano klausimus, dažnos Jos ašaros dėl prisiminimų - ženklai, kurie rodė, kad kažkas ne taip, bet aš buvau per naivus ir galvojau, kad tai tik išbandymas jausmams patikrinti.
- Bijai tokio pačio likimo, kaip tavo bendravardžio, matyto Šv. Jono vienuolyne?
- Nežinau. Kiek mačiau jis laimingas.
- O gal ir tu pasirinkęs tą kelią toks pat būtum?
- Nežinau. Užsičiaupk! Dink!

————————-

- Būk gera, įpilk man dar vyno. - grįžau atgal į prisiminimus.
- Tau nebus per daug? - paklausė linksmai besišypsanti, pilkšvai žalias akis turinti, šviesiaplaukė.
- Nebus. Gal greičiau pavyks užmigti. Juk trečias mėnuo be miego..
Novakainas baigėsi. Ne, meluoju. Jis nesibaigė, o organizmas prie jo priprato. Tad pilk, miela drauge, į taurę dar daugiau raudono vyno ir klofelino negailėk. Bėda nevaikšto vieną. Ir šiaip, ko vertas vieno žmogaus liūdesys, jei tai reikš kitų dviejų džiaugsmą?

————————-

- Pasiduodi šiame žaidime?
- Ne, never give up. Tavo ėjimas.
- Šachas ir Matas. Tu pralaimėjai…

Patiko (0)

Rodyk draugams

komentarai (5) | “Me, my faults”

  1.   milky rašo:

    man patinka, kaip reiški savo emocijas ;]
    o šiaip laikykis ;] (Hug)

  2.   Tiltas per amžinybę rašo:

    Oh… taip persmelkta skausmu.
    Taip, du laimingi, tu už borto. Ir tiesą sakant, žinau koks “Saldus” tai jausmas. Bet nuo jo pagijama. Po metų, dviejų… Ir tada, kai atsiranda kažkas kitas, užgydantis visas žaizdas ir užpildantis visas tuštumas.
    O kol kas - laikykis. Ir nežalok labai sveikatos, kiek tai įmanoma :}

  3.   KitokiaFeja rašo:

    Jausti - sveika. Vartoti vaistus - ne. Per skaudu? Patartina keisti poziuri. Sugriuvo pasaulis? Tai nauja galimybe susikurti kazka kitaip, kazka geresnio. Per sunku net ir keturiom ropoti? Rask i save panasiu. Bus drasiau sliauzti.

    Esama keletos geru patarliu kurios kazkada man isgelbejo gyvybe:
    “Tamsiausia naktis buna pries ausra”
    “Ties kiekviena pabaiga kazkas prasideda”
    “Kas musu neuzmusa, tas mus sustiprina”
    .. o manyje gime tais laikais filosofinis poziuris i gyvenima.. su nuolatiniais klausimais “kodel yra kaip yra?”, “Ko as is to ismokau”

    Think about that…

  4.   laisvaSiela rašo:

    Dėl nieko nesi kaltas.
    Nėra kaltų, nes nereikia jų ieškoti..
    Gyvenime niekas nesitesia amžinai, kaip ir pats gyvenimas nėra amžinas.
    Gera pakeičia blogą ir atvirkščiai…

  5.   rykstutis rašo:

    Komentarai teisingi ir nėra daugiau ką bepridurt.

    “Mylintys, bet nemylimi” - ar būtina būti mylimam, kad galėtum laimingai mylėti? Ar tikra meilė neužpildo tavęs visiškai? Ar mylėdamas neturi nuoširdžiai norėti, kad mylimajam būtų kuo geriau? Pamąstyk apie tai.

    Aš žinau, ką tai reiškia. Ir priėjau tą meilės, meilės suvokimo lygį, kad nuoširdžiai noriu, jog mano mylimasis būtų laimingas. Be manęs. Bet aš nesu ta viena nelaiminga, kai kiti du laimingi. Esu ta viena laiminga, kad kiti du laimingi.

    Tereikia pažvelgti iš kitos pusės.

Rašyk komentarą